BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Blogas persikėlė

Jeigu kas prenumeruojat RSS, arba šiaip patinka paskaityt, tai žinokit, kad nauji įrašai čia nebepasirodys.

Naujų įrašų ieškokite čia: http://msbomber.blogspot.com/

P.S. Čia neberašysiu, nes blogas.lt turi per daug apribojimų ir per daug mokesčių.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Pasaka apie princesę Aną

Senai, senai gyveno princesė Ana. Ji buvo ganėtinai laiminga, nes gyveno ištaigingoje pilyje, o kieme augino žirgą, kurio pavydėjo visos valstieties. Žirgas nebuvo labai išskirtinis, tiesiog geros veislės ir dar jaunas, ristus. Princesė jau nuo mažens buvo gerai auklėjama ir vaikystėje dalindavosi poniu su kitomis princesėmis ir netgi jai labiau patikusiomis valstietėmis. Ir dabar, būdama nemažos karalystės būsima paveldėtoja, neišaukštindavo savęs labai ir nebuvo išpaikusi - dalindavosi savo mylimiausiu arkliu su kitais.

Beje, ji turėjo sesę, kuri dalinosi su ja arklidėmis. Bet sesė nevisada užimdavo arklides, leisdavo beveik tiek pat naudotis Anai. Bet šiame pasakojime arkliai tik detalė.

Svarbiau, kad toji sesė buvo gražesnė, nes arkliu jodavo rečiau, o dažniau nešiodavo savo tobulai gražią suknelę ir deimantais puoštuos batelius. -suknelės išaukštinimas -. O Ana buvo kukli ir netroško turtų, labiau mėgo vejavaikiškus jodinėjimus po plačius laukus, todėl suknelių nelabai mėgo. Ir jai nelabai rūpėjo, kad.kai kurios gražesnės princesės turėjo sukneles. Gal jums pasirodys juokinga, bet ji jeigu ir pasvajodavo kartais apie suknelę, tai visai neplanuodavo kaip gražiai ji atrodys per iškilmingą pobūvį. Ji svajojo, tik kad kai ateityje turės suknelę, ją labai brangins ir puoselės.

Jos valdomai karalystės daliai pasiekus tokius mastus, ties kuriais jau prabangi suknelė inkustruota stulbinančiais deimantais atrodė lengviau pasiekiama, Ana pradėjo ieškoti iš ko galima pasisiųti ištaigingą suknelę.

Kadangi ji dar vis labai mėgo jodinėti arkliais, jai buvo sunku suprasti, kaip galima suknelę išsirinkti kitoms princesėms įprastu būdu - be arklio. Todėl ji ieškojo suknelės jodama aplink pasaulį. Kadangi pasaulis ne toks ir didelis jojant arkliu, Ana toje kelionėje surado kelias sukneles, bet jų net nepasimatavo, nes tame pasaulyje nuo arklio galėdavai nulipti tik arklidėse, o suknelės nenulipus nuo arklio nepasimatuosi.

Taip princesė keliaudavo kasdien, vis nerasdama suknelės. Vieną netgi pasimatavo, bet tiesiog suknelei jos figūra nelabai patiko. Nors dabar Ana galvoja, kad tiesiog reikėjo palaukti, kol suknelės savininkė jai atiduos tą suknelę ir kol suknelė prisitaikys prie jos figūros šiek tiek panešiojus.

Kad ir kaip prastai princesei sekėsi ieškoti suknelės, ji nepasidavė. Ir vieną gražią dieną, bežaidžiant kartu su kitomis princesėmis ant arklių, ji pastebėjo gražią suknelę parduodamą šalia ištaigingų rūmų. Pamačiusi ją, Ana nebegalėjo apie nieką kitą galvoti, tik kaip jai apsaugoti tą suknelę. Ateinančius mėnesius ji taupė ir kaupėsi tas suknelės įsigyjimui, lankydavo ją toje parduotuvėlėje ir bandydavo įkalbėti pardavėją nuleisti kainą. Kai galiausiai įsigijo tą suknelę, ją tausojo ir jos nenešiojo per pobūvius.

Po kelių mėnesių ji visgi nuėjo į pobūvį su gražiaja suknele. Pobūvis jai labai patiko, nors ir nebuvo nusisekęs, ji net nespėjo sulaukti jo pabaigos. Dėl to ji prisiekė sau, kad kitą kartą ji nebus tokia emocionali ir neišeis iš puotos jai nesibaigus.

Sekančioje puotoje ji jau buvo iki pat galo ir nors puota buvo ne pati iškilmingiausia, princesė pasijautė pačia laimingiausia pasaulyje. Juk ji buvo puotoje! Ir nors ir sesė arba kitos princesės pasakodavo apie puotas, Ana net nepagalvojo, kaip gera būti puotoje. Tiesą pasakius jai buvo taip gera, kad dabar ji norėjo užsukti į puotą dažniau. Ir apsilankiusi dar keletą kartų puotose, ji jau praėjus savaitei nuo eilinės puotos nebegalėjo daugiau apie nieką kitą galvoti tik apie ateinančią puotą ir kaip ji gražiai atrodys su savo ištaigingaja suknele.

Taip ji gyveno ilgai ir laimingai, kol vuenos šventės metu ji sužinojo, kad kitose karalystėse tokio grožio suknelė buvo nešiojama jau anksčiau ir nuo mažesnio amžiaus. Tada ji prisiminė, kaip ji būdama jauna tik jodinėjo arkliais ir apie sukneles galvodavo tik tais retais vakarais, kai būdavo pakalbejusi su draugėmis apie kitas puotas.

Dėl to ji pradėjo gailėtis dėl to, kad vaikystėje neturėjo suknelių. Ir norėdama atsiimti už tai ji dabar nebesulaukia sekančios puotos. Ir laimingiausia būna, kai sapnuoja ar svajoja apie jaunatviškas puotas, kuriose galėjo dalyvauti…

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Naujovės ir nestabilumas

Nepastovumas - vienas iš mano nemėgiamiausių dalykų. Aš mėgstu žinoti kas manęs laukia ateityje, ko tikėtis ir pasiruošti tam. Ir nebūtinai galvoju apie metus ar kelis į ateitį. Galbūt netgi kaip tik atvirkščiai - artimiausia savaitė svarbiau.

Šiemet mano gyvenimas nemažai pasikeitė ir dar keisis. Ne vien dėl papildomos veiklos, bet ir dėl požiūrio į gyvenimą ir veiksmų gyvenime. O kas jeigu aš tam visai nepasiruošęs? Aš ir anksčiau nelabai sugebėdavau susitvarkyti su gyvenimo man užduodamomis užduotimis, o dabar jų dar daugiau…

Ir išvis aš pastaruoju metu nenoriu sustoti ir apmąstyti savo gyvenimą, nes tai padaręs tik suprantu, kad jis labai nuobodus ir kad išvis nelabai ką aš sugebu gerai..

Ir pabaigai graži daina: Virus J. feat. Jurga - Centre Of The World

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Egocentriška hiperbolizacija

Ar kada nors matėte žmogų, kurio visi pažįstami yra vyresni už jį? Turiu omeny visi. Pradedant nuo draugų baigiant giminėmis. Na, gal nelabai įmanoma, kad nebūtų giminaičio kuris jaunesnis. Gi pasaulyje naujas žmogus gimsta kas 3 (?) sekundes. Tada tarkim neskaitant giminių. Visi žmonės kuriuos jis pažįsta yra vyresni.

Jūs pasakysite ne. Nes šiaim pasauly (o ypač toje šalyje, kurioje jūs skaitote šį tekstą) priimtina, kad žmonės eina į darželį, mokyklą ir gal netgi taip toliau. Taigi pagal jūsų mąstymą, blogiausiu atveju tenka nors mokintis su jaunesniais žmonėm. Na, gal jūs ir atsakysite taip. Bet čia tik dėl to, kad mąstote plačiau ir apgalvojate visas smulkmenas. Arba dar kažkoks neeilinis jūsų mąstymas.

Bet kokiu atveju, jeigu ir nematėte tokio žmogaus, tai jums skaityti bus dar tik įdomiau nuo to.
Įsivaizduokite tokį žmogų, kurį aprašiau šiek tiek aukščiau. Įsivaiduokit žmogų, kuris į kitus žmones žiūri iš apačios (nu ne iš apačios, apačios, bet iš [i]apačios[/i]). Kiekvienas naujas sutiktas žmogus jam yra vos ne autoritetas, siektinas pavyzdys ir mokytojas. Nei vienas iš jų negali būti blogas. Juk jis vyresnis, tai automatiškai geresnis. Nei vienas iš jų negali būt neprotingas, nes su amžiumi norom, nenorom kiekvienas žmogus įgyja išminties. Ir taip toliau..

P.S.Daina nuotaikai pakelti - http://www.youtube.com/watch?v=RoPFBjO2iNE

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

011111011010

Rytoj tarptautinė alkoholio diena. T.y. rytojaus naktį, bet esmė ta pati. Pasaulis neteisingas.. Kodėl yra šventė alkoholiui, bet nėra draugystei? Ir kodėl geriausi draugai, tie kurie geria kartu? Nelogiška..

I can’t breathe here any more
It’s been like that for a while
Everything seems strange to me
I feel like a newborn child
And I know I don’t belong down here
I guess it’s always be the same
I wish I wouldn’t have to fear

Kartais gyventi visai nesinori, rodos viskas nesąmoninga, atrodo, kad tu išvis neturėtum čia būti. Bet tai dar nereiškia, kad viskas ir yra taip blogai.. Kartais vien jausmas, kad tu esi gyvas suteikia džiaugsmą. Jausmas, kad tu esi ir tau nesvarbu kur esi ir koks esi.

Beje, kodėl visi galvoja, kad jeigu tu atrodai lyg žinantis ko nori iš savo gyvenimo, tai tu turi būti laimingas kasdien? Kodėl visi galvoja, kad jeigu tu protingesnis, tai tau geriau gyvent ir automatiškai tu laimingesnis? Juk dažniausiai būna atvirkščiai ar ne?

P.S. Ne, rytoj ne nauji metai, metai kiekvieną dieną nauji, jeigu metų pradžią skaičiuoji vis nuo kitos dienos.

Rodyk draugams

Komentarai (2) »

Altruizmas

Pats nežinau kodėl, bet esu nepratęs žmonėm atsakyti “ne” po pagalbos prašymo. Gal tai dėl to, kad aš tiesiog per silpnas ar kad aš tikiu tuo, kad net ir vienas mažas žmogus gali padaryti pasaulį geresnį.

Nors, tai gali atrodyti kaip geras dalykas, bet pastaruoju metu galvoju, kad nieko čia gero.. Nes aš, kad ir galvodamas kaip man čia suspėti baigti darbus, juos metu ir skubu padėti kitam.

Iš to netgi kilo man didžiulė dilema: ar ne per daug laiko skiriu merginai? Ir jeigu jį mažinčiau ar nenukentėtų niekas?

O dėl tų darbų tai šiandien keliaudamas į universitetą ir beklausydamas dainos vos valdžiau ašaras. Noriu kad viskas sustotų. Kad galėčiau pailsėt nuo pasaulio. Nuo aplinkinių žmonių. Ir nuo savęs pačio.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Optimizmas/Pesimizmas

Žmogaus laimė priklauso tik nuo jo pačio. Norėdamas gali būti laimingas kad ir visą gyvenimą, tik dažnai dėl įvairių rūpesčių ir problemų retas žmogus būna išties laimingas. O šiaip tai gyvenimas tuo ir įdomus, kad jame be problemų nebūtų ką veikti. Gaunasi, kad problemos skatina gyvybę.

Dažnai žmonės sako, kad būti optimistu yra gerai, bet dažnai optimizmas kyla iš laimės, kurios realiai nėra, laimės, kuri matosi tik išlindus iš po tamsaus problemų šydo. Arba, kai kuriais atvejais ir suploninus tą šydą, ar iškarpius skyles tame šyde.

Ir atvirkščiai - pesimizmas, tai tarsi problemų suvokimas, kitaip sakant, protingumas. Nors dauguma pesimistų yra protingesni, bet dažnai būna liūdni ir kitokie žmonės. Tai tiesiog atvejai, kai šydas tampa plieninis ir žmonės nebesugeba atlaikyti tokios naštos.

Bet dabar ne apie tai. Offtopic arba ne į temą kaip sakoma. Manasis (plieninis? - nemanau, kad esu protingas) šydas suplonėjo ir aš pamažu tapau optimistu. Nors ir kai kurie žmonės, mane pažįstantys, vaikščiojantį su plonyčiu šydu, gali galvoti, kad aš tiesiog linksmas žmogus, bet artimesni (arba anksčiau žinantys mane, pvz Simona) tikrai pasakytų, kad aš nesu linksmas nuo gimimo.

Tai netgi paaiškintų tai, kad man emo merginos gražios. Nors ir daugiausiai šis grožis pasireiškia iš išorės, bet vidinis grožis tikrai nenublanksta prieš išorę. Daugeliui sveiko proto žmonių tai gali būti keista arba net nesveika, bet nevisada patartina per daug kreipti dėmesį į daugumos reakcijas ir slėptis nuo išorinio pasaulio.

Žmonės gi tokie jau yra, kad dviejų vienodų nerasi (nebent on*.lt) ir reikia suprasti tai, kad būti išskirtiniu nėra blogai. Svarbiausia tai, kad būdamas išskirtiniu per daug neįsijaustum (nepradėtum galvot, kad jeigu ne tu, tai pasaulis nebūtų pasauliu ir kad tu vienas gali būti teisus).

Mintys išseko, taigi baigiu. Ačiū tiems kurie neskaitė šio ilgo, beprasmiško ir nerišlaus teksto.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Pirmas irasas

Jau beveik pusė 4 o aš dar vis guliu savo lovoj ir niekaip neužmiegu.. Tikriausiai todėl kad rytoj pirmadienis ir vien pagalvojus, kad rytoj kažkur reikės eiti, iškart užpuola bloga nuotaika.. Kažkaip iš tos blogos nuotaikos atsirado noras užregistruoti savo blogą..

Žmonės sako, kad išsikalbėjus (arba šiuo atveju išsirašius) kažkaip palengvėja :? Bet kadangi man (kaip ir mano katytei) nelabai sekasi humanitariniai mokslai ir tuo labiau rašinėliai tai kažkaip anksčiau
neprisiruošiau rašyti dienoraščio. Bet kažkaip dabar po lietaus sugalvojau, kad būtų visai įdomu kažką pabandyt pablogint.. Blogiausiu atveju šitą blogą paliksiu, o pildysiu toliau tik viešą blogą kuriame būtų naudingi linkai ar kažkas panašaus..

Viskas, einu miegot {taškas arba daugtaškis}

Rodyk draugams

Komentarai (0) »