BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasaka apie princesę Aną

Senai, senai gyveno princesė Ana. Ji buvo ganėtinai laiminga, nes gyveno ištaigingoje pilyje, o kieme augino žirgą, kurio pavydėjo visos valstieties. Žirgas nebuvo labai išskirtinis, tiesiog geros veislės ir dar jaunas, ristus. Princesė jau nuo mažens buvo gerai auklėjama ir vaikystėje dalindavosi poniu su kitomis princesėmis ir netgi jai labiau patikusiomis valstietėmis. Ir dabar, būdama nemažos karalystės būsima paveldėtoja, neišaukštindavo savęs labai ir nebuvo išpaikusi - dalindavosi savo mylimiausiu arkliu su kitais.

Beje, ji turėjo sesę, kuri dalinosi su ja arklidėmis. Bet sesė nevisada užimdavo arklides, leisdavo beveik tiek pat naudotis Anai. Bet šiame pasakojime arkliai tik detalė.

Svarbiau, kad toji sesė buvo gražesnė, nes arkliu jodavo rečiau, o dažniau nešiodavo savo tobulai gražią suknelę ir deimantais puoštuos batelius. -suknelės išaukštinimas -. O Ana buvo kukli ir netroško turtų, labiau mėgo vejavaikiškus jodinėjimus po plačius laukus, todėl suknelių nelabai mėgo. Ir jai nelabai rūpėjo, kad.kai kurios gražesnės princesės turėjo sukneles. Gal jums pasirodys juokinga, bet ji jeigu ir pasvajodavo kartais apie suknelę, tai visai neplanuodavo kaip gražiai ji atrodys per iškilmingą pobūvį. Ji svajojo, tik kad kai ateityje turės suknelę, ją labai brangins ir puoselės.

Jos valdomai karalystės daliai pasiekus tokius mastus, ties kuriais jau prabangi suknelė inkustruota stulbinančiais deimantais atrodė lengviau pasiekiama, Ana pradėjo ieškoti iš ko galima pasisiųti ištaigingą suknelę.

Kadangi ji dar vis labai mėgo jodinėti arkliais, jai buvo sunku suprasti, kaip galima suknelę išsirinkti kitoms princesėms įprastu būdu - be arklio. Todėl ji ieškojo suknelės jodama aplink pasaulį. Kadangi pasaulis ne toks ir didelis jojant arkliu, Ana toje kelionėje surado kelias sukneles, bet jų net nepasimatavo, nes tame pasaulyje nuo arklio galėdavai nulipti tik arklidėse, o suknelės nenulipus nuo arklio nepasimatuosi.

Taip princesė keliaudavo kasdien, vis nerasdama suknelės. Vieną netgi pasimatavo, bet tiesiog suknelei jos figūra nelabai patiko. Nors dabar Ana galvoja, kad tiesiog reikėjo palaukti, kol suknelės savininkė jai atiduos tą suknelę ir kol suknelė prisitaikys prie jos figūros šiek tiek panešiojus.

Kad ir kaip prastai princesei sekėsi ieškoti suknelės, ji nepasidavė. Ir vieną gražią dieną, bežaidžiant kartu su kitomis princesėmis ant arklių, ji pastebėjo gražią suknelę parduodamą šalia ištaigingų rūmų. Pamačiusi ją, Ana nebegalėjo apie nieką kitą galvoti, tik kaip jai apsaugoti tą suknelę. Ateinančius mėnesius ji taupė ir kaupėsi tas suknelės įsigyjimui, lankydavo ją toje parduotuvėlėje ir bandydavo įkalbėti pardavėją nuleisti kainą. Kai galiausiai įsigijo tą suknelę, ją tausojo ir jos nenešiojo per pobūvius.

Po kelių mėnesių ji visgi nuėjo į pobūvį su gražiaja suknele. Pobūvis jai labai patiko, nors ir nebuvo nusisekęs, ji net nespėjo sulaukti jo pabaigos. Dėl to ji prisiekė sau, kad kitą kartą ji nebus tokia emocionali ir neišeis iš puotos jai nesibaigus.

Sekančioje puotoje ji jau buvo iki pat galo ir nors puota buvo ne pati iškilmingiausia, princesė pasijautė pačia laimingiausia pasaulyje. Juk ji buvo puotoje! Ir nors ir sesė arba kitos princesės pasakodavo apie puotas, Ana net nepagalvojo, kaip gera būti puotoje. Tiesą pasakius jai buvo taip gera, kad dabar ji norėjo užsukti į puotą dažniau. Ir apsilankiusi dar keletą kartų puotose, ji jau praėjus savaitei nuo eilinės puotos nebegalėjo daugiau apie nieką kitą galvoti tik apie ateinančią puotą ir kaip ji gražiai atrodys su savo ištaigingaja suknele.

Taip ji gyveno ilgai ir laimingai, kol vuenos šventės metu ji sužinojo, kad kitose karalystėse tokio grožio suknelė buvo nešiojama jau anksčiau ir nuo mažesnio amžiaus. Tada ji prisiminė, kaip ji būdama jauna tik jodinėjo arkliais ir apie sukneles galvodavo tik tais retais vakarais, kai būdavo pakalbejusi su draugėmis apie kitas puotas.

Dėl to ji pradėjo gailėtis dėl to, kad vaikystėje neturėjo suknelių. Ir norėdama atsiimti už tai ji dabar nebesulaukia sekančios puotos. Ir laimingiausia būna, kai sapnuoja ar svajoja apie jaunatviškas puotas, kuriose galėjo dalyvauti…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Tavo komentaras: